pramoniauti

pramoniauti, -iauja, -iavo intr. 1. užsiimti pramone: Žmonės ten ir pramoniauja Vr. 2. verstis: O kai kas ir naktiniais antpuoliais – svirnų ir seklyčių valymu pramoniavo ... visokių žmonių buvo giriose rš. Vaikai atsiskiria nuo gimdytojų ir eina sau patys pramoniautų Blv. 3. pramogauti: Na, vyrai, – tarė vienas iš jų pramoniaudamas, – dabar į malūną, pas nuotaką V.Kudir.